viena diena - du įrašai

Viskas prasidėjo prasidejus vasarai,

Prasidejus bemiegiams vakarams ir geriems orams, 

Prasidėjus ikarščio sezonui.
Kai tik viskas prasidėjo - 

Iškart iškeitei mane į kitus, į draugus, į pasimaudymus, į visus.

Tapau nereikalinga pasijaučiau tokia, kaip čia Tau pasakius, 

Tokia abejinga, nesava, nebetyra, bet turiu būt stipri

Juk Tu išmokei nugriuvus atsistoti, 

Skausmo nebijoti niekada, nebepamiršiu tų

Tikroviškai gražių akių, tų dienų, kai būdavom kartu -

Tik aš ir Tu, tik Tu ir aš...

Visada juk būdavo smagu vienas kitą apkabinti,

Ir meilei prisipažint, pripažint, kad vienas be kito nebegalim 

Ir nebegalėsim, sakėm netylėsim, visada mylėsim.

Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus,

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikėlus rytą - kaip reikės Tavęs nebematyti?

Kodėl iškeitei, iškeitei mane, juk buvau Tau viskas 

Bent jau taip sakei sapne... Bučiavai mane, sakei myliu Tave...

Laukiau tris dienas ir tris naktis, kol teiksies parašyti.

Nenorėjau pati ką nors mąstyti ir daryti, nenorėjau kristi taip žemai,

kaip niekada nukritus nebuvau.
Visada juk Tau sakiau: arba aš, arba visi kiti.

Bet pastebėjau, kad manęs Tau nebereikia - reikia šėlsmo, reikia laisvo laiko.

O aš visą savo paaukojau, paaukojau ir draugus, kad tik su Tavim pabut rami.

O ar prisimeni skambutį, kai pasakiau -jei padedi, gyvenk vienas toliau?

Tu jį padėjai, numetei į šoną ir veiksmais parodei, kad aš kitokia.

Parodei, kad esi tiesiog prisirišęs, aš viską suprantu...

Atleisk, kad dabar naktim verkiu... 

Bet kitaip negaliu, negaliu...

Bet Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus?

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikelus rytą, kaip reikės Tavęs nebematyti?

Kodėl iškeitei, iškeitei mane? Juk buvau Tau viskas -

Bent jau taip sakei sapne... Bučiavai mane, sakei myliu Tave...

Del Tavęs kažkada aš net pasirašiau eiti bet kokiu keliu.

Pasirašiau būti ten, kur esi ir Tu.. Kur esame kartu, tik aš ir Tu - tik Tu ir aš...
Kaip gaila pasidaro pagalvojus, kad per daug reikšmingai 

Žiūrejau į svajones, planavau mudviejų keliones.

Kažkur toli, kažkur aukštai - kur jokie draugai, jokie tėvai mūsų nematytų.

Kur galėtume mėnesius praleist kartu, tik aš ir Tu - tik Tu ir aš...

Atsiprašau.. Atleisk, paleisk... Atsibodo tuščios svajos, tuščios galimybės...

Niekada Tau nesakiau, niekada. Pasakyti nenorėjau, nors be galo aš kentėjau.

Kentėjau su viltim nustot, atsistot ir vėl su Tavim svajot... Bet svajos žuvo...

Nužudei Tu jas.. Nužudei.. Nužudei..

Bet Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus.

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikėlus rytą, kaip reikės Tavęs nebematyti?

Kodėl iškeitei, iškeitei mane - juk buvau Tau viskas,

Bent jau taip sakei sapne... Bučiavai mane, sakei myliu Tave...

Bet Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus, 

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikėlus rytą - kaip reikės Tavęs nebematyti? 

Kodėl iškeitei, iškeitei mane? Juk buvau Tau viskas 

Bent jau taip sakei sapne...