paranormal activity

Gan ilgokai nerašiau čia, nes prasidėjus geriems orams, vis daugiau laiko praleidžiu su draugais lauke, o grįžusi namo mokausi, mokausi, mokausi...
Gera žinoti, jog šiandien yra ketvirtadienis, o rytoj man nebus pamokų ir.... RYTOJ JAU VAAASARA!
Laikas prabėgo tiesiog nepastebimai. Bet pagaliau, pagaliau jokių namų darbų, surauktų mokytojų ir kai kurių žmonių veidų, ilgas miegas. Ach, kaip aš to laukiau!
Mano vasara jau beveik suplanuota. Na, žinoma pasistengsiu kuo daugiau laiko praleisti su draugais lauke, dar tikriausiai važiuosiu į savo pamėgtą stovyklą " TV ir scena - mano gyvenimas ", porą savaičių chillinsiu prie jūros, galbūt teks atsidurti ir kitame pasaulio krašte - kas žino, ką mano tėvai sumąstys. :)
Bet kol kas aš tik noriu atsipūsti nuo ilgų mokymosi metų, t.y. gerai išsimiegooooti.

Rytojus nusimato ganėtinai geras, tikiuosi viskas pavyks, kaip ir planavom. 

Tai vat, šiandien man buvo labai smagu. Pamokos buvo itin lengvos, šiap ne taip nusiploviau iš kelių paskutinių pamokų (tačiau dėl rimtos priežasties) ir vėliau ėjau pas draugę. Na, mūsų buvo šešios, bet vistiek sugebėjom beveik apversti aukštyn kojom visus namus ir supykdyti kaimynus savo garsia muzika. Leleleleleeeee. Vėliau, grįžusi į namus, pastebėjau, kad esu visiškai viena! Iškart susiplakiau braškių kokteilį, garsiai pasileidau muziką ir sėdėdama balkone kalbėjau su drauge telefonu, nes ji turėjo man daug ką papasakoti.
Vakare turbūt skaitysiu kokią knygą arba žiūrėsiu filmą, o galbūt tiesiog miegosiu.
Dabar beveik visi mano vakarai yra vienodi. Iš veido visiškai dingo šypsena. Na, jei ir būna ji, tai nebent dirbtinė ar dar kokia nors, bet tikrai ne nuoširdi.
Ach, gyvenimas mane plaka su rykšte, kasdien vis skaudžiau ir skaudžiau... Aš tik noriu sužinoti, iš kur pas mane tiek kantrybės? Gal truputuką nesmagiai parašysiu, tačiau kiti žmonės, gyvendami tokį gyvenimą būtų jau senokai nebeištvėrę. O aš tiesiog krentu, atsistoju... Ir einu toliau. Nepasiduosiu. Kovosiu iki galo, kol pasieksiu savo!
Bet aš nesigailiu savo išeikvoto laiko ir pastangų. Noriu, kad būtų gera, todėl ir nesiruošiu taip anksti nuleisti rankų, nes visuomet būna antras šansas, o man, žinoma, neprošal būtų jį gauti. Jei ne, tai ne. Ką čia daugiau ir bepadarysi.

viena diena - du įrašai

Viskas prasidėjo prasidejus vasarai,

Prasidejus bemiegiams vakarams ir geriems orams, 

Prasidėjus ikarščio sezonui.
Kai tik viskas prasidėjo - 

Iškart iškeitei mane į kitus, į draugus, į pasimaudymus, į visus.

Tapau nereikalinga pasijaučiau tokia, kaip čia Tau pasakius, 

Tokia abejinga, nesava, nebetyra, bet turiu būt stipri

Juk Tu išmokei nugriuvus atsistoti, 

Skausmo nebijoti niekada, nebepamiršiu tų

Tikroviškai gražių akių, tų dienų, kai būdavom kartu -

Tik aš ir Tu, tik Tu ir aš...

Visada juk būdavo smagu vienas kitą apkabinti,

Ir meilei prisipažint, pripažint, kad vienas be kito nebegalim 

Ir nebegalėsim, sakėm netylėsim, visada mylėsim.

Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus,

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikėlus rytą - kaip reikės Tavęs nebematyti?

Kodėl iškeitei, iškeitei mane, juk buvau Tau viskas 

Bent jau taip sakei sapne... Bučiavai mane, sakei myliu Tave...

Laukiau tris dienas ir tris naktis, kol teiksies parašyti.

Nenorėjau pati ką nors mąstyti ir daryti, nenorėjau kristi taip žemai,

kaip niekada nukritus nebuvau.
Visada juk Tau sakiau: arba aš, arba visi kiti.

Bet pastebėjau, kad manęs Tau nebereikia - reikia šėlsmo, reikia laisvo laiko.

O aš visą savo paaukojau, paaukojau ir draugus, kad tik su Tavim pabut rami.

O ar prisimeni skambutį, kai pasakiau -jei padedi, gyvenk vienas toliau?

Tu jį padėjai, numetei į šoną ir veiksmais parodei, kad aš kitokia.

Parodei, kad esi tiesiog prisirišęs, aš viską suprantu...

Atleisk, kad dabar naktim verkiu... 

Bet kitaip negaliu, negaliu...

Bet Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus?

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikelus rytą, kaip reikės Tavęs nebematyti?

Kodėl iškeitei, iškeitei mane? Juk buvau Tau viskas -

Bent jau taip sakei sapne... Bučiavai mane, sakei myliu Tave...

Del Tavęs kažkada aš net pasirašiau eiti bet kokiu keliu.

Pasirašiau būti ten, kur esi ir Tu.. Kur esame kartu, tik aš ir Tu - tik Tu ir aš...
Kaip gaila pasidaro pagalvojus, kad per daug reikšmingai 

Žiūrejau į svajones, planavau mudviejų keliones.

Kažkur toli, kažkur aukštai - kur jokie draugai, jokie tėvai mūsų nematytų.

Kur galėtume mėnesius praleist kartu, tik aš ir Tu - tik Tu ir aš...

Atsiprašau.. Atleisk, paleisk... Atsibodo tuščios svajos, tuščios galimybės...

Niekada Tau nesakiau, niekada. Pasakyti nenorėjau, nors be galo aš kentėjau.

Kentėjau su viltim nustot, atsistot ir vėl su Tavim svajot... Bet svajos žuvo...

Nužudei Tu jas.. Nužudei.. Nužudei..

Bet Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus.

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikėlus rytą, kaip reikės Tavęs nebematyti?

Kodėl iškeitei, iškeitei mane - juk buvau Tau viskas,

Bent jau taip sakei sapne... Bučiavai mane, sakei myliu Tave...

Bet Tu iškeitei mane, iškeitei, o dabar manęs nebėra.

Iškeitei vakarus, iškeitei Tu juos visus, 

Iškeitei mane į savo draugus, ką gi man reikės daryti?

Atsikėlus rytą - kaip reikės Tavęs nebematyti? 

Kodėl iškeitei, iškeitei mane? Juk buvau Tau viskas 

Bent jau taip sakei sapne...

saulę lūpomis užpūsk

Liūdniausias šeštadienis per visą mėnesį. Ir paskutinis, prieš vasarą.
Šiandien, būdama visiškai viena namuose, turėjau puikią progą pagalvoti apie savo veiksmus, žodžius, kitokias nesąmones. Ir supratau, kad esu pati sau nuodas.
Tie visi vakarėliai, plotai mane traukia lyg narkotikas. Na, bet kas iš to? Tą dieną būna linksma, gera. Pamirštu savas bėdas, rūpesčius. O kitą dieną būna vėl tas pats. Nuo savo rūpesčių juk nepabėgsi, reikia sustoti ir spręsti juos, o ne palikti viską taip, kaip yra ir gyventi toliau. Juk taip bus tik blogiau.
Supratau ką dariau ne taip. Tiesą pasakius, pasiilgau senosios Gabrieles. Dieve, kokia ankščiau buvau gera, miela... O dabar? Kuo aš pavirtau dabar? Būdama a la linksma pakenkiu ne tik sau, bet ir kitiems. Skaudinu brangiausius žmones. Bet jie vistiek nuo manęs nenusisuka, stengiasi padėti. Džiaugiuosi bent už tai!
Šiandien kalbėjau su sena pažįstama. Nors ir nebendraujam taip, kaip anksčiau, bet jos pasakyti žodžiai išties mane suglumino, nes ji žino apie mane beveik viską. O aš maniau, kad viską pavyks išlaikyti paslaptyje, tačiau taip manydama nepagalvojau, jog aplinkiniai mato, kaip elgiuosi viešumoje.
" - Gabriele, Tu labai pasikeitei. Aš Tavim šiek tiek nusivyliau, nes iš angelo tapai velniuku."
O kita, artima draugė pasakė:
" - Koks skirtumas, ką mano kiti! Juk tai Tavo gyvenimas. Kas Tau jaunai..."
Būtent, aš dar jauna. Aš esu paauglė, norinti gero gyvenimo, tačiau einanti ne tuo keliu, kuriuo turėčiau eiti.
Tas nuolatinis visų kišimasis į mano gyvenimą jau varo iš proto. Bet juk jie nori, kad man būtų geriau. Ne, vieni nori, kad man būtų gerai, o kiti tiesiog nori pasilinksmint. Pamiršt savo bėdas. Kaip ir aš.
Bet nuo dabar, vat būtent nuo šios akimirkos gyvensiu kitaip. Cha, jūs manot, kad man nepavyks? Gal per drąsiai sakau, bet visada gaunu tai, ko noriu. Na, jei negaunu, vadinasi nelabai ir noriu. Tokia ta tiesa.
Na taip, jei norit apie mane sužinoti plačiau, pasiklauskit tų žmonių, kurie net nėra su manimi kalbėję. Ir man tikrai nusispjaut, ką jie sakys. Believe me. Jie yra niekas. Visiškas, didelis niekas. Man. Mano gyvenime.
Jiems gal nuo to bus geriau, nes jie nori sugadinti gyvenimus visiems, kurių jie nemėgsta. Bet stiprūs žmonės gali tiesiog abejingai pažiūrėti tiesiai jiems į akis ir... Ir nieko nedaryti. Tiesiog patylėti ir "duoti durniui kelią".
Žaizdos mano sieloje užgis, tačiau liks randai. Bet aš į tai nekreipiu dėmėsio. Gyvenu toliau.
Žinokit, aš didžiuojuosi savimi. Didžiuojuosi, nes sugebėjau praeiti tiek daug nesąmonių, gavau begalo daug pamokų ir to nesureikšminu. Na žinoma, buvo ašarų, skausmo ir kančių. Bet aš savo gyvenimą toliau spalvinu įvairiomis spalvomis, o tie, kurių nemėgstu vis bando jį užteršti juoda spalva. O kas man iš to? Aš visvien išsikapstau iš tos bedugnės, į kurią mane stumia. Tiek savo jėgomis, tiek draugų pagalba.
Draugų. Hm... Šiandien galvojau ir apie juos. Sugebėjau atsirinkti tikrus, nuo veidmainių. Dabar jie tik pažįstami.
Atsibodo gyventi svajonėmis. Reikia jas paversti į realybę. Ir man pavyks!
Visi žmonės klysta. Klystu ir aš. Bet aš bent jau taisau savo klaidas, ne taip kaip kai kurie. Net nenorėdama kalbėti, galvoti ir rašyti apie tuos žmones, kurie man kenkia, kartais ne savo noru tiesiog privalau juos sutikti savo draugų buryje. Skaitydami šį įrašą, matyt galvosit, kad esu kažkokia pasikėlusi savanaudė, nes formspring'e pasirodė pikti komentarai apie mano ankstesnius įrašus. Tačiau galvokit jūs apie mane ką norit, man nesvarbu, nes aš apie jus negalvoju v-i-s-i-š-k-a-i.
Laiko klausimas, kada viskas susitvarkys, bet nieko nėra neįmanomo. Jei stengiesi, viskas atrodo lengva ir paprasta.Noriu pabėgti iš sielvarto namų, visam laikui pamiršti liūdesį ir visuomet šypsotis. Lalalalala.
Šiandien pradėjau klausyti repo. Ir man atrodo, kad tie repuotuojai lyg kalbasi su manimi. Lyg žinotų, kas man dabar darosi. Bet aš klausausi tokių dainų vien todėl, kad noriu pamąstyti, o ne dėl to, kad tiesiog sėdėčiau ir grūzinčiau. Tai ne man, dar kartą kartoju.
Dabar aš beprotiškai bijau. Bijau, kad pasikeitusi tapsiu geresnė kitiems, bet nepatiksiu pati sau. Bijau prarasti keletą brangių žmonių. Na, jų yra tik trys. Trys brangiausi žmonės, be kurių neįsivaizduoju savo gyvenimo. Savo dienų, naktų... Tų pačių vakarėlių ar šiaip pasibuvimų lauke. Neįsivaizduoju! Tačiau keičiuosi juk ne dėl jų, o dėl savęs. Jie mane supras, aš žinau. Kartu mes esam praėję tiek daug purvo, bet mūsų niekam nepavyko išskirt. Vienas iš jų man parašė labai mielą žinutę:
'' - Gabriele, padėkok savo tėvams, kad Tave pagimdė. Dėkoju ir Tau asmeniškai, kad neatstūmei manęs po įvairių pykčių. Kad niekad nepalikai bėdoje. Dėkui, kad esi šalia! Aš Tave labai myliu ir tikiuosi, jog visuomet būsim geriausi draugai, iki pat mirties ;** " <-- Skaičiau šią žinutę gal 10 kartų ir šypsojausi pro ašaras. Tai nuostabu. Aš turiu kuo pasigirti, didžiuotis - tai mano draugai. Jūs nepakartojami. Nėra daugiau tokių, kaip jūs. Visada man padėdavot ir iškęsdavot mano pavydo scenas, mano nereikšmingus pykčius ir šiaip mane pačią. AŠ JUS DIEVINU.

FRIDAY

PENKTADIENIS. Pagaliau! Dabar blog'ą rašau savo bff namuose, nes man žiauriai nėra ką veikti, kol ji ten ruošiasi ir šalalalala.
Taigi, vakar čia nerašiau, nes buvau visiškai be jėgų, atėjusi namo iškart griuvau į lovą ir maniau, jog užmigsiu, tačiau draugai paprašė prisijungti prie skype, facebook'o, nes jiems kai ko reikėjo. Nu žooooodžiu. Vakarykštė diena buvo išties smagi, nors ežero vanduo buvo šaltas, bet tai nesutrugdė mums maudytis.
Šiandien... Ohooo, šiandien nusimato superinė diena su artimiausiais draugais. Lelelele!
Ryte pagaliau nuėjau pas gydytojus. Blogos naujienos... Atsinaujinęs gastritas, problemos su širdimi ir dar kažkokios nesąmonės. Viskas, ką supratau, buvo ; bla, bla, bla, kadangi buvau paskęndusi mintyse apie tai, kaip aš norėčiau pamiegooooti...:D
Iš penkių pamokų atėjau į trečią ir išėjau po ketvirtos. Sutrumpintos pamokos yra very good, nes pas draugę namuose jau buvau 10h. Ji, kaip ir didžioji dauguma mano draugų neėjo į mokyklą ir aš galima sakyti išverčiau ją iš lovos, anksti ryte paskambinusi kokius 6 kartus. Woopsy, love u, sunshine:**
Mano nuotaika tooooookia super, nepaisant poros pykčių su tėvais šiandien. Kodėl? Nes penktaaadienis ir... omg, pati negaliu patikėti, tačiau šiandien suėjo lygiai mėnėsis kaip aš ne forever alone.
Sveikinu Tave, A, kad išgyvenai su manimi daugybę gerų ir blogų akimirkų, nors ir pykomės vos ne kasdien (dėl manęs) aš vistiek Tave labai labai myliu! Tu nuostabus, mua.
Taigi, mes su drauge jau judam laukan, nors dabar tik 11:45h, bet mūsų linksmybės prasideda labai anksti ir mes pripraaatusios..
Gero penktadienio visiem, sėkmės man šiandien ir melskimės, kad oras nepablogėtų.
Xoxo

someone who believes

Nesvarbu, penktadienis ar pirmadienis šiandien - visvien kiekviena diena man kaip šventė!
Tas mano poxui režimas išties veikiaaaa. Prieš pusvalandį draugė man pranešė nekokią naujieną. Šiaip tikriausiai būčiau susinervinusi, supykusi - bet į viską pažvelgiau abejingai ir dar nusijuokiau. Ai, koks man skirtumas, tegul daro jis ką nori :D
Swag swag swag on youuuu... Na va, net rašydama negaliu susikaupti, nes dabar nenustodama mąstau apie dar vieną dalyką, tiksliau dialogą, kurį man perpasakojo kita draugė. Ji tiesiog nusivedė mane atokiau ir viską papasakojusi nutilo...
- Ar viskas gerai? - paklausė ji.
- Taip, taip. Einam atgal. - prie draugų išgirstos naujienos nesureikšminau, tačiau viduje, giliai širdy, atrodė, jog prasmegsiu skradžiai žemėn. Taip jau keistai pasijaučiau... Bet suprantat, kai VISI man sako įvairius dalykus apie jį, jo nesąmones (kartais tai būna paprasčiausiai išgalvoti faktai) ir taip toliau, aš nebežinau nei ką galvot, nei kaip jaustis ir išvis.......... ai vpizdu viską, vis dėl to aš esu optimistė ir žinau, jog viskas bus gerai. Jei ne šiandien, tai rytoj, bet bus.
Aaaaaaššššššššš negaliuuuuuuuu, mane jau žudo tas pastovus laukimas, kol jis kažką padarys. Ne aš, o jis. Amžinai visos bėdos būna suverstos ant manęs, pirmuosius žingsnius pirmyn turiu pradėti aš ir etc. Šaunu, tiesa? Bet aš džiaugiuosi, kad jis man kartais primena apie save sms žinute ir leidžia suprasti, jog kol kas vis dar jį turiu. Pasiilgau jo kvapo, stipraus pirštų spaudinėjimo... Visko pasiilgau.
Žinot ką? O labiausiai aš pasiilgau žmogaus, kuris trumpam pasišalino iš mano gyvenimo. Jei tik galėčiau jį pamatyti, su juo pašnekėti, apkabinti... Tikriausiai sprogčiau iš laimės. Dažniausiai naktimis sapnuodavau Andrių, tuomet viskas buvo gerai, galbūt dėl to ir sapnai tokie saldūs buvo... O dabar pradėjau sapnuoti tą žmogų. Dažniausiai. Sapnuoju, kad aš jo nepamatysiu ir po 3 mėnesių. Kad jam ten yra blogai, kad jį skriaudžia. O kitą naktį sapnuoju, jog viskas yra puiku ir kad tie mėnesiai pralėkė lyg vėjas. Ir kuriuo sapnu man tikėt? Aš noriu nuteikti save pozityviai, tačiau visados būna tas kvailas " o jeigu..." .
VERTINTI PRADĖSI TADA, KAI PRARASI - blem, auksinė frazė, mano gyvenime pasitvirtinusi šimtą kartų ir dar blog'e ne kartą minėta.
Na žodžiu, jau yra gana vėlu ir aš po šiandienos esu begalo pavargusi, tad lekiu į lovą sapnuoti saldžius sapnus. :))
Tikėkimės, jog oras rytoj bus geras ir aš vėl galėsiu eiti prie ežero.
Goodnight babez:**

^^

Labas rytas! Blog'o peržiūrų statistika labai smarkiai didėja ir aš norėčiau sužinoti, kas pastoviai skaito mano mintis, išskyrus du vip'inius žmones, kurie jau išsidavė. :DDd
Šią naktį kažkaip labai prastai miegojau, vis prabusdavau ir vėl užmigdavau. Planavau atsikelti 8:30h, tačiau normaliai prabudau 6:40h, todėl iš neturėjimo ką veikti pradėjau daryti neužbaigtus namų darbus... Tėvai, atėję į kambarį manęs žadinti, nustebo, jog aš jau chillinu prie kompo susitvarkiusi aplinką ir dar su knygomis šalia. Tokį vaizdą ne kasdien pamatysi, nes aš esu slapta miegalė, t.y. miegu dažniausiai iki paskutinės minutės, kol galima. Hehehe!:p
Okkkk, sapnavau žiauriai keistą sapną. Nepasakosiu čia visko, bet galėčiau pasakyti tiek, kad viskas atrodė žiauriai tikroviška.
Kaip nekeista, rytą pradedu su daina Soliaris - Jausmas, nes ji mane nuteikia gerai ir tuomet šypseną iš mano veido sunku panaikinti.
Šiandien man turėtų būti 4 pamokos, kiek žinau, rašysim geografijos kontrolinį ir sužinosim biologijos apklausos  rezultatus. Aaaa, tikiuosi biologiją parašiau gerai, o geografiją nusirašysiu dar geriau.
Wish me luck! Per pusvalandį turiu pilnai susiruošti ir atvažiuoti į Karoliniškes, nes su klasioke susitarėm, kad į mokyklą eisim kartu, o aš dar jaučiuosi tooookia apsimiegojusi. Na nieko, kaip nors.

changed

Aš tapsiu optimiste-poxuiste. Man jau visai nusispjaut į kitų žmonių kalbas, elgesį ir šalalala. Na tiesiog, nusprenždiau mažiau reaguoti į aplinką. Reikia gyvenimą nugyventi laimingai, vien todėl, kad senatvėje norėčiau turėti gerų prisiminimų.
Tai va, antradienis praėjo labai sklandžiai. Na, pirmoji jo pusė galėjo būti šiek tiek geresnė, tačiau mano nuotaika po pietų pasitaisė, o tai yra labai gerai.
Kai baigėsi pamokos, nuvažiavau namo ir belekur išmėčiusi visas knygas ir sąsiuvinius, į kuprinę įsimečiau rankšluostį, šukas, piniginę, raktus ir telefoną. Galima sakyti nusiplėšiau rūbus nuo savęs, nes buvo LABAI karšta (o aš, tipo protinguolė, sumąsčiau išeiti į mokyklą su džinsais...) ir užsidėjau maikutę be rankovių, šortukus ir basutes. Visą tai padariau per 15-20min ir išvažiavau pas draugę į Karoliniškes. Nuėjusios pas ją į namus gan ilgai užtrukom, nes mano draugė vis nesugalvojo ką jai reikia apsirengti, o prieš išeinant užsimanė valgyti, bei pasitikrinti facebook'ą.
Kai pagaliau atėjom prie mokyklos ir susitikom su savo draugais (buvo tik 10 žmonių, vėliau prisijungė likusieji), nuėjom prie ežero. Aaaach, kaip aš buvau pasiilgusi ežero vandens! Taaaip fainai ten viskas buvo, eina sau.
Grįžau namo 21:10h, nors žadėjau būti lygiai 18:00, tėvai visiškai nepyko. Osum tiesiog :)



http://www.youtube.com/watch?v=XGT6SZuJaEw  - dabar vis klausau šios dainos. Na, galima sakyti ir taip, jog netiesiogiai "išprievartavau" replay mygtuką. Nuostabi daina, nors ir labai sena, tačiau man ji visvien sukelia nuoširdžią šypseną veide, be to širdį užlieja tas nuostabus meilės, bei šilumos ir gerumo jausmas. ;))
Jausmas, o tas keistas jausmas,
Kurį jaučiu kas dieną,
Kiekvieną dieną, jaučiu jį šiandien.
O, saule, kuri taip švelniai šviečia,
Kuo be tavęs tikėčiau?
Sakau atvirai -- myliu tave labai.

O tu saule, mano saule,
Aš svajoju paversti pasaulį į rojų.
Noriu nuskrist kur neskraidė paukščiai,
Noriu pakilt į beprotišką aukštį.

O tu žvaigžde, mano žvaigžde,
Aš taip noriu vaikščiot po orą kojom,
Noriu patirt tavo amžiną šviesą,
Noriu pamiršt realybę ir tiesą.
Vaikščiot po orą...
Štai šie žodžiai yra mano mėgstamiausi. Jie turi tokią gilią prasmę... Ach, norėčiau nors kada išgirsti kaip man kas nors sako kažką panašaus. Arba net pati kažkam tai pasakyti, tik nežinau, kodėl to nepadarau... Nors jis ir elgiasi su manim kaip su šiukšle, aš vistiek "noriu pamiršt realybę ir tiesą", nes toks požiūris į viską gerina mano santykius su juo. Nors nuo to kenčia mano draugai, bet man ištiesų nusispjaut, aš noriu, kad tik jis būtų laimingas. Tokia ir yra ta tiesa. Ir nors jam yra visiškai px ant visko, kas dabar vyksta, tiek tarp mūsų, tiek man - aš lauksiu, stengsiuos būti laiminga iki tol, kol jis pasakys "viskas". Heh...:)

Mano nuotaiką žiauriai skaidrina mintis, jog rytoj man reikės eiti į trečią pamoką, o ketvirtadienį pamokų išvis nebus ir dar penktadienį sutrumpintos. Awesome, right?
Likusią vakaro dalį (kaip dažniausiai būna) praleisiu veikdama kažką įdomaus, turbūt žiūrėsiu filmą ir vis žvilgčiosiu į telefono ekraną su mintim "kada gi jis parašys?". Na taip, jis neturi laiko, nes labiau mėgsta susirašinėjimą su kitom. Ne, blem, Gabriele!!! Išjunk savo pavydą ir įjunk POXUI rėžimą, mąstyk pozityviai - Tu jam svarbiausia, supratai??????
Okei, mano galvoj jau vėjas siautėja ir kol neišliejau čia visų savo jausmų (išties, geriau juos pasilaikysiu sau) einu pachillint ir bandyt nustatyt tą kvailą poxuistiškumo rėžimą. Viskas bus geraiiiii!
Mua:*

don't think about it

Labukasz.
Pirmadienis praėjo tikrai labai labai puikiai. Atsikėliau anksti ryte (pusę 6h, tačiau užmigau vėl ir miegojau iki 7:15h) ir gana greit susiruošiau, radau ką apsirengti, nuėjau į dušą, spėjau išgerti rytinę kavą ir dar truputį susipykti su tėvais. Per lietuvių kalbos pamoką žiūrėjom filmą "velnio nuotaka". Na, klasiokai kai kurie gal ir žiūrėjo, tačiau dauguma užsiemė kitais reikalais, kaip pvz aš: šnekėjau su geriausiu draugu apie kažkokius pieno miltelius ir šalala...
Po pamokų su V ir L nutarėm važiuoti į ežiogolą. Eidami į stotelę, bei troleibuse pridarėm daug visokių nesąmonių, prisijuokėm ir lelele. Kai atvažiavom į stotį, mes su L labai užsinorėjom kokteilių iš McDonald's, tačiau užėję į vidų, pamatėme labai dideles eiles. Aš pasiūliau nueiti prie McDrive (:DDD). Na, nuėjom, tačiau nieko nepešėm. Tada atvažiavo kažkoks vyras ir norėjo užsisakyti maisto, bet aš priėjau prie jo mašinos ir davusi pinigų, paprašiau, kad nupirktų mums kokteilius. Ramuma!:)))
Pakeliui į stadioną pasiklydom, tačiau su V telefonu kažkaip radom kelią, bet kadangi aš nepasitikėjau ta plyta, būtinai turėjau prieiti prie kelių žmonių ir paklausti kur yra tas stadionas. Taigi, kai atėjom iki stadiono, pamatėm, jog varžybos BAIGĖSI. Eina šikt!:D Na žodžiu, visą laiką praleidau su draugais, tada nuvažiavau į senamiestį ir susitikau su labai senai matyta drauge, o tada grįžau į Karoliniškes ir chillinau su geriausia drauge. 

Dabar savo likusį vakarą leidžiu šitaip:
Rusų kalbos knyga ant grindų (reikia išmokti pasakojimą), kompiuteris ant kelių, braškinis kokteilis šalia ir ištisas mąstymas...Apie ką?
Apie tai, kaip sunku yra stovėti pasirinkimo kryžkelėje, skęsti abejonėse ir toleruoti savo pavydą, bei nežinoti kaip išsikapstyti iš dabartinės padėties. Atvirai galiu pasakyti - nežinau ką man daryt! Aš noriu būti laiminga, noriu tiesiog džiaugtis gyvenimu, tačiau dabartinės aplinkybės man tokiai būti neleidžia, o iš dalies kaltas yra tas mano begalinis pavydas, tačiau aš nežinau kaip jį panaikinti...Tos ašaros ir bandymas suprasti kas gi čia nutiko - tikrai ne man. Tačiau aš visvien bandau rasti teisingą atsakymą.

Na, koks skirtumas... Gal jis pats pagaliau susipras, ką ne taip daro, o gal aš pirma turėčiau padaryti išvadas?
Paliksiu viską taip, kaip yra, dabar tai jau jo problema, nebe mano...
Gero likusio vakaro ir linkiu, jog niekuomet nepatektumėt į tokią situaciją, iš kurios aš negaliu išsikapstyti. Tai yra begalo nemalonu, žiauru ir liūdna.
Palieku jus su labai (bent jau man) prasmingomis dainomis. :))
Xoxo.
http://www.youtube.com/watch?v=gUrKHP99TN8
http://www.youtube.com/watch?v=K7YNs1jiMfg&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=XABiJm9wuKo&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=WEVGy_zJZUw&feature=related

krAustOmėėės#

NEKENČIU PERSIKRAUSTYMO.
Uhhh, beveik visą naktį nemiegojau, o dar po vakar galvą skauda belekaip... Aš turėjau pernešti visokius indus, rūbus, rankšluoščius, kosmetikas, veidrodėlius, kompiuterius, nuotraukas ir šalalalalalaaaaaaaaa.
Labai labai labai pykstu ant žmogaus, kuris, kaip sakiau, dingo 3 mėnesiams, nes per jį turėjome palikti savo jaukų butą su vaizdu į mišką ir atsikraustyti į visiškai kitokio pobūdžio (na, bent jau tvarkingus ir visai gražius...) namus.
Na tai va, šią naktį persivežėm visus visus visus daiktus, kuriuos turėjome. Palikome tik kai kuriuos baldus (mes to buto neatsisakysime, tiesiog išnuomuosime kažkuriam laikui), kad kitiems taip pat jauku būtų gyventi ten.
Aaaaaaaaaach, šiandien blogą rašau prie stacionaraus kompiuterio - tai ŽIAURIAI keista. Aš labai norėjau tokio pc, bet dabar... Ach, neneneneneeeeee. Vėl pasiimsiu savo laptopą ir eisiu susirasti kokią malonią vietelę, kur galėčiau rašyt blogus, pachillint.... Trūksta man savos aplinkos, bet teks priprast. Bandysiu "atgaminti" savo kambarį su įvairiom nuotraukom, bei iškarpom ant sienų ir taip toliau.
Huh, užmigau apie 4h ryte ir miegojau iki 10:40h. Būčiau miegojusi ilgiau, tačiau kai draugai pradeda skambinėti ir kviesti į lauką, nebeįmanoma :Dd
Per tiek laiko, kiek miegojau, sapnavau gana keistą sapną. Kad naujuose namuose nuėjau į virtuvę, atsidariau šaldytuvą ir ten buvo pilna ledų! Ryte atsikėlusi padariau tą pati, bet mano nusivylimui šaldymo kameroje buvo tik viena porcija (mano mėgstamiausių......) ledų. Heh..

Taigi, šiandienos planai:
1. Išsišukuoti, išsitiesinti plaukus.
2. Blem, išsiplauti batus!!!!!!!!!!!!!!
3. Padaryti namų darbus, t.y. parašyti rašinį apie kokį nors išradėją
4. Susitikti su bff Lazdynuose ir važiuoti į Karoliniškes
Smagu, smagu, smagu.
Niaaaam, pradėjau mėgti mamos gaminamus pusryčius. Šiandien ji man pagamino blynus su šokoladu ir braškėmis, leleleleleeee. Nuotaika iškart pagerėjo :)
Beja, bandžiau išplauti batus, bet mama juos iš manęs atėmė ir įkišo į skalbimo mašiną. Damn, kodėl aš neesu tokia protinga?..

-----

Aš - kaip visuomet: sėdžiu balkone su kompiuteriu ant kelių apsigaubusi savo šilta, bei labai minkšta antklode ir rašau blogą.
Susikaupti šiek tiek trugdo įvairios mintys, kurios nepaliaujamai sukasi mano galvoje, bei draugai, rašantys non stop... Dar mama arba tėtis. Jie (atskirai) vis užeina į kambarį "pasižiūrėti kaip man sekasi ir 1578959685 kartą paklausti: -Gabriele, ar valgysi ką nors?" Uuuuch! Nepaisant to, aš visvien juos labai myliu.
Taigi, šiandien buvo žiauriai faina diena. Įvyko daug
gerų ir blogų dalykų...
BLOGIEJI DALYKAI:
* susipykau su savo čiūvu
* vėl turėjau matyti draugės ašaras
* išsipurvinau savo batus ir džinsus, kadangi bėgiojau po smėlį
* užmigau saulėje porai valandų
* susiplėšiau batą truputuką
* pamelavau mamai, jog važiuoju į centrą, nors buvau stroikese
* skauda galvą
* baigėsi telefono sąskaita
* dviem valandom vėliau grįžau namo
GERIEJI DALYKAI:
* susitaikiau su savo čiūvu
* sužinojau, kas mane myli ir kam  aš rūpiu
* kažkoks mažas ir pirmą kart gyvenime matytas vaikas nupirko man ledų
* PAVALGIAU (woup, woup)
* tėvai nei kiek nepyko dėl mano vėlavimo į namus
* supratau, kad nerealiai myliu savo geriausią draugęęęęęęęęęęęęę, šalalalalaa
* šiandien nerealiai linksmai praleidau laiką su draugais
* tėvai nupirko naują, didelį TV ir pastatė svetainėje, todėl smagu bus šiandien vakare žiūrėti futbolą, o po jo kokį įdomų filmą :)
Nors tų "gerų dalykų" yra šiek tiek mažiau, nei blogų - šypsena iš mano veido visvien nedings :)))

Penktadieniu taip pat nesiskundžiu. Buvo išties smagu pabūt dviese su geriausia drauge centreeeee. Va, pachillinom valgydamos savo pačių gamintus ledus, kaip visuomet prisidirbom hesburgeryje, apie viską DAR KARTĄ pašnekėjom, daug prisijuokėm, pasiguodėm viena kitai. Vėliau atėjo du mūsų fainuoliai draugai ir mes išvažiavom į Karoliniškes, tiksliau - į stroikes (dažniausiai mūsų lankytina vieta) ir pamatėm daug gerų vaizdų :Dd

Tai va, dar labai noriu už šiandieną atsiprašyti savo mylimuko. Žinau, kad žiauriai nesmagiai pasijautei ir mačiau, kaip Tu jaudiniesi dėl manęs... Bet Tau reikėjo ir suprasti mane, juk buvau neblaivi, tad galėjau prišnekėti įvairių nesąmonių apie mus. Tačiau tai, ką pasakiau (aš to nepamenu, bet Tu man sakei, kad taip buvo) yra visiška netiesa, Tu esi man labai svarbus ir aš Tave myliu. Nors sakiau Tau panašią kalbą jau, bet vistiek noriu pakartoti, kad įsitikintum, jog aš rimtai. Pabandom šią savaitę nebesipykt (na, čia reikėtų sakyti man, nes tik dėl manęs pykstamės visad...:D) nes penktadienį turim ramiu veidu atšvęst mūsų 4 savaites!
Vis dėl to, nėra tas mano gyvenimas toks jau blogas, kaip aš sakau. Tėvai susitaikė, tai yra nuostabu. Pradėjau daugiau bendrauti su tėčiu, draugais. Pažymiai sparčiai keliasi, pačiai yra motyvacija mokytis. Randu laiko tiek mokslui, tiek draugams ir dar lieka šiek tiek sau. :)) Dabar dažniausiai esu geros nuotaikos, kas yra labai keista. Ir dar, pradėjau LABAI daug bendrauti su mama. Vis labiau jai atsiveriu, išsipasakoju - kaip ir ji man. Abi randam bendrus sprendimus. Beja, atsirado, bei supanašėjo mūsų pomėgiai. Dabar daug daugiau dalykų atliekame kartu, pvz: tvarkom namus klausydamos mūsų mėgstamos muzikos, juokiamės iki pilvo skausmo, terasoje mėtomės vandens balionais, šiaip chillinam, ragaujam vyną (aišku man neleidžia gerti daug........), fotografuojam, komentuojam kitų žmonių aprangas, gaminam maistą, apsipirkinėjam, maivomės prieš web cam'ą omegle'je ir dar daug kitų dalykų. Aš net nežinojau, kad mano mamai labai patinka žirgai, bei šokis - kaip maaaaaan. Tad nusprendėme kurį nors laisvą savaitgalį nulėkt į žirgyną pajodinėt, o namuose prieš veidrodį kartais pašokt, pasimaivyt. Ahhh, myliu Tave, mamyte! Tu nuostabiausia ir geriausia iš visų mamų, atsakau už savo žodžius, tikrai ;**************
Na va, vilką mini - vilkas čia. Mama jau išvirė mums arbatos, o tai reiškia, jog turiu eiti iš balkono, išjungti pc ir nulėkt pas mamą į svetainę aptart šiandienos įvykių.
Tad geros nakties visiems!
xoxo

today I swear I'm not doing anything

Visada visiems kartodavau, jog nėra padėties be išeities ir kad viskas bus gerai. Tačiau pati nebetikiu šiomis frazėmis. Dabar galvoje sukasi tik vienas klausimas - "kodėl aš"? Taip, žinau, jog anksčiau ar vėliau visi rūpesčiai išnyks (na, gal ne visi, tik dalis...) ir viskas BUS GERAI.
Netekau dar vieno žmogaus. Ačiū Tau, Dieve, kad tik trims mėnėsiams - kurie man atrodo lyg visa amžinybė.

Dabar labiausiai už viską pasaulyje norėčiau tiesiog Tave apkabinti. Stipriai ir labai ilgai! Norėčiau tyliai į ausį pasakyti "ačiū" - už dideles kančias ir vargą su manimi, už visus išspręstus rūpesčius, už begalę gerų, gyvenimiškų patarimų ir už tai, kad išvis egzistuoji mano pasaulyje.
"Vertinti pradedi tik tada, kai prarandi. O kai prarandi, supranti, koks tas žmogus buvo Tau svarbus" - kas tiesa, tas ne melas. Prisiminiau dalelę mūsų linksmų akimirkų, pykčių... Dabar labai gailiuosi dėl to, kad pasakiau, jog Tavęs nekenčiu. Kad esi man niekas. Tai netiesa! Aš Tavęs labai pasiilgau ir LABAI Tave myliu, Tu esi mano gyvenimo ir širdies dalelė, negalėčiau be Tavęs gyventi, nes iškart įklimpčiau į nesąmonių liūną... Tačiau dabar teks gyventi kitaip. Būtent taip, kaip Tu mane mokei. Iškėlus galvą eiti į priekį ir niekada neatsisukti atgal. Aš taip ir padarysiu. Nenuvilsiu Tavęs!
Pamenu, kaip pas močiutę sodyboj valgėm pomidorus. "Kas pirmesnis-tas gudresnis!" - būtent taip skambėdavo pagrindinis mūsų vasaros žaidimas. Tas, kuris suvalgys daugiau pomidorų, bus milžinas, o tas, kuris suvalgys mažiau - nykštukas. Ir tada niekas nekreipė dėmėsio į tai, kad Tau buvo jau aštuoniolika, o man tik septyneri. Visi didžiavosi Tavimi, nes skyrei dėmėsį man, o ne lakstei paskui savo draugus. Pasiilgau to žaidimo, labaaaai. Dar pameni, kaip žaisdavom slėpynes, futbolą, gaudynes, stuku-stuku, krepšinį...? Ir tik mes dviese, daugiau nieko nereikėjo.

Tačiau ar Tu sugebėsi man paaiškinti, kodėl dingai būtent šiuo metu? Kai aplink tiek rūpesčių, o galvoje tik svajonės?Kaip dabar vakarais mes kalbėsim telefonu ir išpasakosim vienas kitam savo dienos įvykius, nuotykius bei kitus dalykus?Kas mane apgins nuo mamos, jei vėl kažką prisidirbsiu?
Tūkstantis klausimų ir atsakymas tik vienas - nežinau.

Nu žodžiu, kaip visada tikiuosi geriausio. Ši vasara tikriausiai bus pati liūdniausia mano gyvenime ;s
Taaaaigi. Kaip jau minėjau, mano pečius užgulė begalė rūpesčių. Gyvenu tik svajonėmis, laukimu... Didelis ačiū mano draugams - visiems iki vieno - esat nuostabūs, nes tik Jūsų dėka aš esu tokia, kokią jus norit matyti. :**
Tai vaaaaa, į mano gyvenimą įžengė dar pora žmonių, su kuriais labai artimai bendrauju. Vienas iš jų turi kažkokį įpatingą ryšį - jis lig traukia mane prie savęs.
Dar mane kamuoja pavydas. Belekaip! Ir negaliu jo atsikratyti. Jis tiesiog veržiasi iš manęs gadindamas nuotaiką ir tada aš pati emociškai jaučiuosi nekaip. Huuuuhhh! Tuomet imuosi tik vienos kardinalios priemonės sau tvardytis. Dūmai tiesiog išdegina mano gilias, gilias svajones... Visus planus ir troškimus... Neilgam pasimiršta ir pavydas, kvaili rūpesčiai, pykčiai. Tada būna tiesiog chill būsena. Ir nieko daugiau nereikia:)
Beeet yra ir gerų naujienų - šiandien baigėsi mano bado dienos (tikiuosi). Kadangi iš streso labai užsimaniau valgyti, pasigaminau sočią vakarienę. Huh, toks jausmas, jog prisivalgiau savaite į priekį. :Dd
Netikėtai pas mane užsuko gera nuotaika, tačiau tik pusvalandžiui... Galbūt ji būtų pabuvusi kiek ilgiau, jei ne vienas žmogus, kuris privalėjo ją sugadinti. Damn, dar BŪTINAI jis turėjo būti vienas artimiausių...
Žodžiu, baigiu čia sėdėt ir lekiu rašyt anglų rašinio apie 2pac!
Goodnight, xoxo

namaste bitches

Mamyteee, su Tavo dienele! Žinau, kad kartais iš neturėjimo ką veikti paskaitai mano blogą. Juk mėgsti įlysti į mano mintis, į mano gyvenimą................ Anaiptol, ačiū Tau už nuostabius 14metų ir 5mėnesius, pilnus Tavo rūpesčio, meilės, neišvengiamų pykčių, gerų patarimų, nuostabaus laiko praleisto kartu, juoko, šypsenų, ašarų. Žinau, jog visuomet galėsiu kreiptis į Tave, kai man iškils kokia bėda..;))
Kad ir kokia dukra bebūčiau, niekad manęs neteisdavai, tik stengeisi, kad mano gyvenimas būtų tobulas. Jis toks ir yra!!! Tik prašau, mesk tas mintis iš galvos, apie pati žinai ką.. Nes tada tiesiog nebebus gyvenimo...
Myliu Tave beprotiškai, gal nevisada tai parodau, tačiau Tu esi pati geriausia, linksmiausia, tobuliausia mama visame pasaulyje!!!:****


Taigi taigi taigi... Bemiegė naktis, praleista vonioje. Na, nebent skaitosi tos 50minučių ramybės gulint lovoje. Ir dar pora valandų pietų miego.
Ach, ryt į mokyklą. Pirmoji pamoka - savarankiškas darbas. Fuck yeah. Ketvirtoji - anglų žodžių apklausa. WTF, nieko nemoku. Nors visą dieną mokiausi. Nelenda į galvą man tie žodžiai visiškai.. Lelelele, reikia mąstyti pozityviai - gal mokytoja užmirš.
Man skauda galvą. Labaaaaaaaaaai. Ir plaučius. Ech..
Namų areštas mane ŽUDO. Tiesiogine prasme. Mirštu be draugų... Dar ta mamos frazė: "Jei nori pakvėpuoti grynu oru, išeik į balkoną..." Bet nieko, iki penktadienio kaip nors ištversiu. Ir tada jau teks būti ramunei, nes jei netyčia prisidirbsiu, tai išvis iki vasaros pabaigos niekur neišeisiu:D
Tai vaaaa, per tas 50minučių miego sapnavau LABAI gerą sapną apie du savo draugelius, heh, tikiuosi jis išsipildys!!
Šiandien man buvo taaaaaaaip jau nuobodu... Su geriausia drauge galvojom, ką veikt - bet nieko įpatingo nesugalvojom. Pirma kartą beveik visą dieną praleidau lovoje su kompiuteriu... Na, išties šiandien nuotaiką pakėlė tik vienas dalykas - ananasai. Prisivalgiau jų tiek, kad net liežuvį skauda. Bet vistiek, niam niam niam.
Ok, jau rimtai reikia pailsinti akis nuo kompiuterioooo. Einu pasidarysiu kokią kaukę plaukams ir persilakuosiu nagus. ;))
Xoxo!

illuminati

Kiek kartų minėta frazė... Juokingiausia yra tai, jog kai kurie žmonės patys šitaip kvailai elgiasi, tačiau sugeba apsimesti, kad "niekur nieko neįvyko" arba pasiteisinti nuvalkiota fraze: "norėjau Tau tik gero..."

Echhh, per tokius kvailus nesusipratimus dažniausiai susipyksta draugai, išsiskyria poros ir šiaip labai susigadina nuotaika.

Kažkaip labai keista, nejauku (bet labai įdomu) kartais minutei pavirsti kitu žmogumi, įsilieti į jo pasaulį... Kai kas matyt supranta, apie ką čia rašau. Viešai skelbti nenoriu, nes bus neįdomu vėliau. ;o
Oj... Ir vėl prasidėjo skausmas plaučių srity... Aaaah, kaip duria, spaudžia... Nemoku daugiau apibūdint to jausmo, nes jis yra žiauriai nemalonus. Ajajajaj, tikiuosi joks plaučių uždegimas man negresia, gal čia tik šiaip dilgčiojimai po šiandieninio party? Na, bet kaip ir anksčiau esu minėjusi : gyvenimas į mano klausimus atsako tyla. Tad gyvenu laukimu.
1:36h - aš nenoriu miego, nors mano savijauta išties nepergeriausia.
Po langais rėkauja girti kaimynai. Plotas matyt. Brrrr, aš jau nebenoriu net galvot apie visokius plotus. UŽTENKAAAAAAAAAA.
Dabar yra 2:18h, o aš sprendžiu matematikos uždavinius. Trapecija, pitagoro teorema, skritulio ploto formulė... WTF, kur aš gyvenime tai panaudosiu????? Arba fizika - tie visi paskalio dėsniai, greičio formulės, niutonai... Kam man to reikės? Iki šiol nesuprantu. Na šių dalykų reikės tik būsimiems matematikams ir fizikams, tačiau aš 11 klasėje pirmiausiai atsisakysiu fizikos!

Pilnatis, pilnatis, pilnatis! Tas didelis, baltas ir ryškus daiktas, kurį dažniausiai vadiname mėnuliu, šiąnakt yra įpatingai gražus. Toks chill'as dabar tiesiog sėdėti balkone, rašyti internetinį dienoraštį ir vis žvilgčioti į mėnulį. Ir dar karts nuo karto atsigaivinti vandeniu:))))))
Na, jau reikia atsisveikint su lunatikais draugais ir bandyti eiti miegoti, nes ryte turiu atsikelti žvali, išsimiegojusi ir puikios nuotaikos, kadangi ketinu nustebinti mamytę Jos dienos proga. ;p
Tikiuosi mano sapnai (dėl pilnaties) neišsipildys, nes pastaruoju metu sapnuoju tik košmarus, tačiau jie būna laaaaaaabai tikroviški. Kartais net jaučiu kokią šilumą tarp pirštų, ar šiurpuliukus perbėgančius per kūną... Šiąnakt noriu susapnuoti kažką įpatingo, gražaus ir svarbiausia, kad man būtų gera. Kažkas minėjo, kad jei labai labai labai daug galvoji apie tai, ką nori susapnuoti, tiesiog ir užmiegi su tomis mintimis, kurios pavirsta sapnu... Bet man nepavyksta! Bandžiau, ne kartą...
Na žodžiu, per daug jau užsibuvau čia.
Goodnight!

i'm back

01:22h - visiškai nenoriu miego.
Tikriausiai dėl to, kad mastau. Daaaaaug. About what? About all.Rytoj šeštadienis. Visi mano šeštadieniai suplanuoti, visi jie tokie patys. Pora žmonių manęs vakar klausė - ar Tau dar nepabodo? O aš savęs paklausiau : Gabriele, o kas Tau turėjo pabosti? Linksmintis? Naaaa, c'mon, visuomet rinkčiausi smagų vakarėlį su draugais, nei ramų vakarą namuose, įsmeigus akis į kompiuterio ekraną.
Na gal paboto tik dūmai, kurie visuomet graužia man akis. Ir ašaros, dažniausiai praliejamos dėl meilės.OPTIMISTAI GOOOOOO, tik kai kurie mano draugai to nesupranta... Jiems geriau prisigerti ir tada ištisai verkti, gadinti kitiems nuotaiką ir šalalala. Vienu žodžiu - begalinis meilės ir dėmesio trūkumas. Mano nuomonė. O man atvirkščiai - viskas nuostabu.
Gyvenimas tik su mama jaukiame ir gražiame bute, geri santykiai su draugais, kas kart geresni pažymiai, antroji pusė ir pastoviai nuostabi nuotaika. Ko dar trūksta, iki pilnos laimės? Man asmeniškai, nieko, galbūt tik telefono, nes laaaabai jo pasiilgau. Direktore, gražinkit jį man!
Na gerai, visą mano džiaugsmą truputį gadina atsinaujinęs gastritas (tai skrandžio liga). Jis atsirado dėl to, kad nieko normalaus nevalgau (nenoriu ir šiaaaaip) per dienas, o organizmui trūksta vitaminų. Gerai, dabar kiekvieną rytą išgersiu po kapsulę kažkokių mamos nupirktų vitaminų, kurie a la turėtų man padėti "atstatyti" skrandžio veiklą.
Uhhhh, šiandien aš toookia laiminga! Nelabai suprantu kodėl čia rašau, kam to reikia, tačiau noriu kam nors išsipasakoti, o mano geriausia draugė jau mieeeeeeeega, it sucks.
Oj, būčiau pamiršusi, beeeet... Ačiū už gražius atsiliepimus, bei komplimentus man formspring'e! Džiugu, kad Jums patinka mano blog'as. Bučkis visieeeem, ačiūačiūačiū:**
Tai va, prisiruošiau papasakot ir apie savo meilę, nes visi klausinėja: kas?kaip?kur?kada?kodėl? ir panašiaiii.
Taigi, susipažinom mes ganėtinai keistom aplinkybėm - susipykus mūsų draugėms, pirmą pažinties dieną važiavom į centrą. Už tai iš dalies galėčiau padėkoti L ir Gb - jei ne Jūsų nesąmonės, nemanau, kad būčiau kažkur variusi išvis. Po to susitikimo pradėjom bendrauti, susirašinėti ir eiti į laukąąąąą. Tada po kelių bendravimo savaičių pajutau Jam simpatiją. Dar nežinojau, ar tai tikra, ar realu - tačiau žinojau, jog eisiu iki galo. Kiek vėliau ir Jis man pasakė, kad aš Jam patinku. Ahhh, kaip gera viską prisimint! Na tada bendravom, bendravom, bendravom... Kiek kartų guodžiausi Gb, kad noriu viską nutraukti, kad jau neverta stengtis ir kentėti, šalalaaa... Taip kalbėjau net iki praeitos savaitės. Šeštadienis man buvo išties įpatinga diena. Vat vat.
Šiandien - savaitė, kaip mes kartu. Smagu, tiesa? Daug kas iš mūsų draugų, klasiokų lažinosi, jog draugausim maximum 30dienų. Blablablaaaaa, nepatinka man, kai kiti kišasi į ne savo gyvenimus, labaaaai nepatinka... Tai kas be ko, labai Jį myliu ir pažadu saugoti, gerbti, pasitikėti ir taip toliau, viską Jis (ir kiti, kam reikia) žino, tad ši tema baigta, prašau, nebeklausinėkit daugiau niekoooooo:Dd

Mielasis D, kad Tu žinotum, kaip mane užknisi. Tu esi toooks atsilikęs, lyg atšytintas gyvenimo... O gal Tave padarė brolis ir sesuo? Žinok visko gali būti, nes tokio dauno dar gyvenime neesu sutikus. Bet kaip sakoma, visuomet būna pirmas kartas. TIKIUOSI ŠIS KARTAS BUS IR PASKUTINIS, DIEVE APSAUGOK.
Geraigeraigerai, su K pažadėjom, kad nebesityčiosim iš žmonių, kad ir kokios aplinkybės bebūtų. Pasižiūrėjusios estų kūrybos filmą "klasė", tiesiog priverstinai turėjom susimastyti - o jei mūsų pasakyti, kad ir bereikšmiai, žodžiai, kartais net padaryti veiksmai taip žiauriai įžeidžia ir pažemina žmogų, jog jis net galvoja apie drastiškas priemones - rankos pakėlimą prieš save? Juk mes paaugliai, prisigalvojam įvairių nesąmonių. Bet aš kalbu iš patirties. Man teko išgyventi geriausios draugės savižudybę, kurios priežastis yra išties skaudinanti ir man sunku apie tai pasakoti, bet - nelaiminga meilė, kai kurių vaikų patyčios ir problemos šeimoje ją taip paveikė, kad ji net negalvojo, ką daro. Nemanau, kad ji norėjo to, kas tada įvyko...
Bet bet bet, užteks kapstytis po praeities šiukšles, svarbiausia išlikti optimistais ir prieš darant LABAI GERAI pagalvoti.
xoxo, G