Tas mano poxui režimas išties veikiaaaa. Prieš pusvalandį draugė man pranešė nekokią naujieną. Šiaip tikriausiai būčiau susinervinusi, supykusi - bet į viską pažvelgiau abejingai ir dar nusijuokiau. Ai, koks man skirtumas, tegul daro jis ką nori :DSwag swag swag on youuuu... Na va, net rašydama negaliu susikaupti, nes dabar nenustodama mąstau apie dar vieną dalyką, tiksliau dialogą, kurį man perpasakojo kita draugė. Ji tiesiog nusivedė mane atokiau ir viską papasakojusi nutilo...
- Ar viskas gerai? - paklausė ji.
- Taip, taip. Einam atgal. - prie draugų išgirstos naujienos nesureikšminau, tačiau viduje, giliai širdy, atrodė, jog prasmegsiu skradžiai žemėn. Taip jau keistai pasijaučiau... Bet suprantat, kai VISI man sako įvairius dalykus apie jį, jo nesąmones (kartais tai būna paprasčiausiai išgalvoti faktai) ir taip toliau, aš nebežinau nei ką galvot, nei kaip jaustis ir išvis.......... ai vpizdu viską, vis dėl to aš esu optimistė ir žinau, jog viskas bus gerai. Jei ne šiandien, tai rytoj, bet bus.
Aaaaaaššššššššš negaliuuuuuuuu, mane jau žudo tas pastovus laukimas, kol jis kažką padarys. Ne aš, o jis. Amžinai visos bėdos būna suverstos ant manęs, pirmuosius žingsnius pirmyn turiu pradėti aš ir etc. Šaunu, tiesa? Bet aš džiaugiuosi, kad jis man kartais primena apie save sms žinute ir leidžia suprasti, jog kol kas vis dar jį turiu. Pasiilgau jo kvapo, stipraus pirštų spaudinėjimo... Visko pasiilgau.
Žinot ką? O labiausiai aš pasiilgau žmogaus, kuris trumpam pasišalino iš mano gyvenimo. Jei tik galėčiau jį pamatyti, su juo pašnekėti, apkabinti... Tikriausiai sprogčiau iš laimės. Dažniausiai naktimis sapnuodavau Andrių, tuomet viskas buvo gerai, galbūt dėl to ir sapnai tokie saldūs buvo... O dabar pradėjau sapnuoti tą žmogų. Dažniausiai. Sapnuoju, kad aš jo nepamatysiu ir po 3 mėnesių. Kad jam ten yra blogai, kad jį skriaudžia. O kitą naktį sapnuoju, jog viskas yra puiku ir kad tie mėnesiai pralėkė lyg vėjas. Ir kuriuo sapnu man tikėt? Aš noriu nuteikti save pozityviai, tačiau visados būna tas kvailas " o jeigu..." .
VERTINTI PRADĖSI TADA, KAI PRARASI - blem, auksinė frazė, mano gyvenime pasitvirtinusi šimtą kartų ir dar blog'e ne kartą minėta.
Na žodžiu, jau yra gana vėlu ir aš po šiandienos esu begalo pavargusi, tad lekiu į lovą sapnuoti saldžius sapnus. :))
Tikėkimės, jog oras rytoj bus geras ir aš vėl galėsiu eiti prie ežero.
Goodnight babez:**
