Netekau dar vieno žmogaus. Ačiū Tau, Dieve, kad tik trims mėnėsiams - kurie man atrodo lyg visa amžinybė.
Dabar labiausiai už viską pasaulyje norėčiau tiesiog Tave apkabinti. Stipriai ir labai ilgai! Norėčiau tyliai į ausį pasakyti "ačiū" - už dideles kančias ir vargą su manimi, už visus išspręstus rūpesčius, už begalę gerų, gyvenimiškų patarimų ir už tai, kad išvis egzistuoji mano pasaulyje.
"Vertinti pradedi tik tada, kai prarandi. O kai prarandi, supranti, koks tas žmogus buvo Tau svarbus" - kas tiesa, tas ne melas. Prisiminiau dalelę mūsų linksmų akimirkų, pykčių... Dabar labai gailiuosi dėl to, kad pasakiau, jog Tavęs nekenčiu. Kad esi man niekas. Tai netiesa! Aš Tavęs labai pasiilgau ir LABAI Tave myliu, Tu esi mano gyvenimo ir širdies dalelė, negalėčiau be Tavęs gyventi, nes iškart įklimpčiau į nesąmonių liūną... Tačiau dabar teks gyventi kitaip. Būtent taip, kaip Tu mane mokei. Iškėlus galvą eiti į priekį ir niekada neatsisukti atgal. Aš taip ir padarysiu. Nenuvilsiu Tavęs!
Pamenu, kaip pas močiutę sodyboj valgėm pomidorus. "Kas pirmesnis-tas gudresnis!" - būtent taip skambėdavo pagrindinis mūsų vasaros žaidimas. Tas, kuris suvalgys daugiau pomidorų, bus milžinas, o tas, kuris suvalgys mažiau - nykštukas. Ir tada niekas nekreipė dėmėsio į tai, kad Tau buvo jau aštuoniolika, o man tik septyneri. Visi didžiavosi Tavimi, nes skyrei dėmėsį man, o ne lakstei paskui savo draugus. Pasiilgau to žaidimo, labaaaai. Dar pameni, kaip žaisdavom slėpynes, futbolą, gaudynes, stuku-stuku, krepšinį...? Ir tik mes dviese, daugiau nieko nereikėjo.
"Vertinti pradedi tik tada, kai prarandi. O kai prarandi, supranti, koks tas žmogus buvo Tau svarbus" - kas tiesa, tas ne melas. Prisiminiau dalelę mūsų linksmų akimirkų, pykčių... Dabar labai gailiuosi dėl to, kad pasakiau, jog Tavęs nekenčiu. Kad esi man niekas. Tai netiesa! Aš Tavęs labai pasiilgau ir LABAI Tave myliu, Tu esi mano gyvenimo ir širdies dalelė, negalėčiau be Tavęs gyventi, nes iškart įklimpčiau į nesąmonių liūną... Tačiau dabar teks gyventi kitaip. Būtent taip, kaip Tu mane mokei. Iškėlus galvą eiti į priekį ir niekada neatsisukti atgal. Aš taip ir padarysiu. Nenuvilsiu Tavęs!
Pamenu, kaip pas močiutę sodyboj valgėm pomidorus. "Kas pirmesnis-tas gudresnis!" - būtent taip skambėdavo pagrindinis mūsų vasaros žaidimas. Tas, kuris suvalgys daugiau pomidorų, bus milžinas, o tas, kuris suvalgys mažiau - nykštukas. Ir tada niekas nekreipė dėmėsio į tai, kad Tau buvo jau aštuoniolika, o man tik septyneri. Visi didžiavosi Tavimi, nes skyrei dėmėsį man, o ne lakstei paskui savo draugus. Pasiilgau to žaidimo, labaaaai. Dar pameni, kaip žaisdavom slėpynes, futbolą, gaudynes, stuku-stuku, krepšinį...? Ir tik mes dviese, daugiau nieko nereikėjo.
Tačiau ar Tu sugebėsi man paaiškinti, kodėl dingai būtent šiuo metu? Kai aplink tiek rūpesčių, o galvoje tik svajonės?Kaip dabar vakarais mes kalbėsim telefonu ir išpasakosim vienas kitam savo dienos įvykius, nuotykius bei kitus dalykus?Kas mane apgins nuo mamos, jei vėl kažką prisidirbsiu?
Tūkstantis klausimų ir atsakymas tik vienas - nežinau.
Nu žodžiu, kaip visada tikiuosi geriausio. Ši vasara tikriausiai bus pati liūdniausia mano gyvenime ;s
Taaaaigi. Kaip jau minėjau, mano pečius užgulė begalė rūpesčių. Gyvenu tik svajonėmis, laukimu... Didelis ačiū mano draugams - visiems iki vieno - esat nuostabūs, nes tik Jūsų dėka aš esu tokia, kokią jus norit matyti. :**
Tai vaaaaa, į mano gyvenimą įžengė dar pora žmonių, su kuriais labai artimai bendrauju. Vienas iš jų turi kažkokį įpatingą ryšį - jis lig traukia mane prie savęs.
Dar mane kamuoja pavydas. Belekaip! Ir negaliu jo atsikratyti. Jis tiesiog veržiasi iš manęs gadindamas nuotaiką ir tada aš pati emociškai jaučiuosi nekaip. Huuuuhhh! Tuomet imuosi tik vienos kardinalios priemonės sau tvardytis. Dūmai tiesiog išdegina mano gilias, gilias svajones... Visus planus ir troškimus... Neilgam pasimiršta ir pavydas, kvaili rūpesčiai, pykčiai. Tada būna tiesiog chill būsena. Ir nieko daugiau nereikia:)
Beeet yra ir gerų naujienų - šiandien baigėsi mano bado dienos (tikiuosi). Kadangi iš streso labai užsimaniau valgyti, pasigaminau sočią vakarienę. Huh, toks jausmas, jog prisivalgiau savaite į priekį. :Dd
Netikėtai pas mane užsuko gera nuotaika, tačiau tik pusvalandžiui... Galbūt ji būtų pabuvusi kiek ilgiau, jei ne vienas žmogus, kuris privalėjo ją sugadinti. Damn, dar BŪTINAI jis turėjo būti vienas artimiausių...
Žodžiu, baigiu čia sėdėt ir lekiu rašyt anglų rašinio apie 2pac!
Goodnight, xoxo
Tūkstantis klausimų ir atsakymas tik vienas - nežinau.
Nu žodžiu, kaip visada tikiuosi geriausio. Ši vasara tikriausiai bus pati liūdniausia mano gyvenime ;s
Taaaaigi. Kaip jau minėjau, mano pečius užgulė begalė rūpesčių. Gyvenu tik svajonėmis, laukimu... Didelis ačiū mano draugams - visiems iki vieno - esat nuostabūs, nes tik Jūsų dėka aš esu tokia, kokią jus norit matyti. :**
Tai vaaaaa, į mano gyvenimą įžengė dar pora žmonių, su kuriais labai artimai bendrauju. Vienas iš jų turi kažkokį įpatingą ryšį - jis lig traukia mane prie savęs.
Dar mane kamuoja pavydas. Belekaip! Ir negaliu jo atsikratyti. Jis tiesiog veržiasi iš manęs gadindamas nuotaiką ir tada aš pati emociškai jaučiuosi nekaip. Huuuuhhh! Tuomet imuosi tik vienos kardinalios priemonės sau tvardytis. Dūmai tiesiog išdegina mano gilias, gilias svajones... Visus planus ir troškimus... Neilgam pasimiršta ir pavydas, kvaili rūpesčiai, pykčiai. Tada būna tiesiog chill būsena. Ir nieko daugiau nereikia:)
Beeet yra ir gerų naujienų - šiandien baigėsi mano bado dienos (tikiuosi). Kadangi iš streso labai užsimaniau valgyti, pasigaminau sočią vakarienę. Huh, toks jausmas, jog prisivalgiau savaite į priekį. :Dd
Netikėtai pas mane užsuko gera nuotaika, tačiau tik pusvalandžiui... Galbūt ji būtų pabuvusi kiek ilgiau, jei ne vienas žmogus, kuris privalėjo ją sugadinti. Damn, dar BŪTINAI jis turėjo būti vienas artimiausių...
Žodžiu, baigiu čia sėdėt ir lekiu rašyt anglų rašinio apie 2pac!
Goodnight, xoxo
