Labukasz.
Pirmadienis praėjo tikrai labai labai puikiai. Atsikėliau anksti ryte (pusę 6h, tačiau užmigau vėl ir miegojau iki 7:15h) ir gana greit susiruošiau, radau ką apsirengti, nuėjau į dušą, spėjau išgerti rytinę kavą ir dar truputį susipykti su tėvais. Per lietuvių kalbos pamoką žiūrėjom filmą "velnio nuotaka". Na, klasiokai kai kurie gal ir žiūrėjo, tačiau dauguma užsiemė kitais reikalais, kaip pvz aš: šnekėjau su geriausiu draugu apie kažkokius pieno miltelius ir šalala...
Po pamokų su V ir L nutarėm važiuoti į ežiogolą. Eidami į stotelę, bei troleibuse pridarėm daug visokių nesąmonių, prisijuokėm ir lelele. Kai atvažiavom į stotį, mes su L labai užsinorėjom kokteilių iš McDonald's, tačiau užėję į vidų, pamatėme labai dideles eiles. Aš pasiūliau nueiti prie McDrive (:DDD). Na, nuėjom, tačiau nieko nepešėm. Tada atvažiavo kažkoks vyras ir norėjo užsisakyti maisto, bet aš priėjau prie jo mašinos ir davusi pinigų, paprašiau, kad nupirktų mums kokteilius. Ramuma!:)))
Pakeliui į stadioną pasiklydom, tačiau su V telefonu kažkaip radom kelią, bet kadangi aš nepasitikėjau ta plyta, būtinai turėjau prieiti prie kelių žmonių ir paklausti kur yra tas stadionas. Taigi, kai atėjom iki stadiono, pamatėm, jog varžybos BAIGĖSI. Eina šikt!:D Na žodžiu, visą laiką praleidau su draugais, tada nuvažiavau į senamiestį ir susitikau su labai senai matyta drauge, o tada grįžau į Karoliniškes ir chillinau su geriausia drauge.
Dabar savo likusį vakarą leidžiu šitaip:
Rusų kalbos knyga ant grindų (reikia išmokti pasakojimą), kompiuteris ant kelių, braškinis kokteilis šalia ir ištisas mąstymas...Apie ką?
Apie tai, kaip sunku yra stovėti pasirinkimo kryžkelėje, skęsti abejonėse ir toleruoti savo pavydą, bei nežinoti kaip išsikapstyti iš dabartinės padėties. Atvirai galiu pasakyti - nežinau ką man daryt! Aš noriu būti laiminga, noriu tiesiog džiaugtis gyvenimu, tačiau dabartinės aplinkybės man tokiai būti neleidžia, o iš dalies kaltas yra tas mano begalinis pavydas, tačiau aš nežinau kaip jį panaikinti...Tos ašaros ir bandymas suprasti kas gi čia nutiko - tikrai ne man. Tačiau aš visvien bandau rasti teisingą atsakymą.
Na, koks skirtumas... Gal jis pats pagaliau susipras, ką ne taip daro, o gal aš pirma turėčiau padaryti išvadas?
Paliksiu viską taip, kaip yra, dabar tai jau jo problema, nebe mano...
Gero likusio vakaro ir linkiu, jog niekuomet nepatektumėt į tokią situaciją, iš kurios aš negaliu išsikapstyti. Tai yra begalo nemalonu, žiauru ir liūdna.
Palieku jus su labai (bent jau man) prasmingomis dainomis. :))
Xoxo.
http://www.youtube.com/watch?v=gUrKHP99TN8
http://www.youtube.com/watch?v=K7YNs1jiMfg&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=XABiJm9wuKo&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=WEVGy_zJZUw&feature=related
Rusų kalbos knyga ant grindų (reikia išmokti pasakojimą), kompiuteris ant kelių, braškinis kokteilis šalia ir ištisas mąstymas...Apie ką?
Apie tai, kaip sunku yra stovėti pasirinkimo kryžkelėje, skęsti abejonėse ir toleruoti savo pavydą, bei nežinoti kaip išsikapstyti iš dabartinės padėties. Atvirai galiu pasakyti - nežinau ką man daryt! Aš noriu būti laiminga, noriu tiesiog džiaugtis gyvenimu, tačiau dabartinės aplinkybės man tokiai būti neleidžia, o iš dalies kaltas yra tas mano begalinis pavydas, tačiau aš nežinau kaip jį panaikinti...Tos ašaros ir bandymas suprasti kas gi čia nutiko - tikrai ne man. Tačiau aš visvien bandau rasti teisingą atsakymą.
Na, koks skirtumas... Gal jis pats pagaliau susipras, ką ne taip daro, o gal aš pirma turėčiau padaryti išvadas?
Paliksiu viską taip, kaip yra, dabar tai jau jo problema, nebe mano...
Gero likusio vakaro ir linkiu, jog niekuomet nepatektumėt į tokią situaciją, iš kurios aš negaliu išsikapstyti. Tai yra begalo nemalonu, žiauru ir liūdna.
Palieku jus su labai (bent jau man) prasmingomis dainomis. :))
Xoxo.
http://www.youtube.com/watch?v=gUrKHP99TN8
http://www.youtube.com/watch?v=K7YNs1jiMfg&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=XABiJm9wuKo&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=WEVGy_zJZUw&feature=related
