01:22h - visiškai nenoriu miego.Tikriausiai dėl to, kad mastau. Daaaaaug. About what? About all.Rytoj šeštadienis. Visi mano šeštadieniai suplanuoti, visi jie tokie patys. Pora žmonių manęs vakar klausė - ar Tau dar nepabodo? O aš savęs paklausiau : Gabriele, o kas Tau turėjo pabosti? Linksmintis? Naaaa, c'mon, visuomet rinkčiausi smagų vakarėlį su draugais, nei ramų vakarą namuose, įsmeigus akis į kompiuterio ekraną.
Na gal paboto tik dūmai, kurie visuomet graužia man akis. Ir ašaros, dažniausiai praliejamos dėl meilės.OPTIMISTAI GOOOOOO, tik kai kurie mano draugai to nesupranta... Jiems geriau prisigerti ir tada ištisai verkti, gadinti kitiems nuotaiką ir šalalala. Vienu žodžiu - begalinis meilės ir dėmesio trūkumas. Mano nuomonė. O man atvirkščiai - viskas nuostabu.
Gyvenimas tik su mama jaukiame ir gražiame bute, geri santykiai su draugais, kas kart geresni pažymiai, antroji pusė ir pastoviai nuostabi nuotaika. Ko dar trūksta, iki pilnos laimės? Man asmeniškai, nieko, galbūt tik telefono, nes laaaabai jo pasiilgau. Direktore, gražinkit jį man!
Na gerai, visą mano džiaugsmą truputį gadina atsinaujinęs gastritas (tai skrandžio liga). Jis atsirado dėl to, kad nieko normalaus nevalgau (nenoriu ir šiaaaaip) per dienas, o organizmui trūksta vitaminų. Gerai, dabar kiekvieną rytą išgersiu po kapsulę kažkokių mamos nupirktų vitaminų, kurie a la turėtų man padėti "atstatyti" skrandžio veiklą.
Uhhhh, šiandien aš toookia laiminga! Nelabai suprantu kodėl čia rašau, kam to reikia, tačiau noriu kam nors išsipasakoti, o mano geriausia draugė jau mieeeeeeeega, it sucks.
Oj, būčiau pamiršusi, beeeet... Ačiū už gražius atsiliepimus, bei komplimentus man formspring'e! Džiugu, kad Jums patinka mano blog'as. Bučkis visieeeem, ačiūačiūačiū:**
Tai va, prisiruošiau papasakot ir apie savo meilę, nes visi klausinėja: kas?kaip?kur?kada?kodėl? ir panašiaiii.
Taigi, susipažinom mes ganėtinai keistom aplinkybėm - susipykus mūsų draugėms, pirmą pažinties dieną važiavom į centrą. Už tai iš dalies galėčiau padėkoti L ir Gb - jei ne Jūsų nesąmonės, nemanau, kad būčiau kažkur variusi išvis. Po to susitikimo pradėjom bendrauti, susirašinėti ir eiti į laukąąąąą. Tada po kelių bendravimo savaičių pajutau Jam simpatiją. Dar nežinojau, ar tai tikra, ar realu - tačiau žinojau, jog eisiu iki galo. Kiek vėliau ir Jis man pasakė, kad aš Jam patinku. Ahhh, kaip gera viską prisimint! Na tada bendravom, bendravom, bendravom... Kiek kartų guodžiausi Gb, kad noriu viską nutraukti, kad jau neverta stengtis ir kentėti, šalalaaa... Taip kalbėjau net iki praeitos savaitės. Šeštadienis man buvo išties įpatinga diena. Vat vat.
Šiandien - savaitė, kaip mes kartu. Smagu, tiesa? Daug kas iš mūsų draugų, klasiokų lažinosi, jog draugausim maximum 30dienų. Blablablaaaaa, nepatinka man, kai kiti kišasi į ne savo gyvenimus, labaaaai nepatinka... Tai kas be ko, labai Jį myliu ir pažadu saugoti, gerbti, pasitikėti ir taip toliau, viską Jis (ir kiti, kam reikia) žino, tad ši tema baigta, prašau, nebeklausinėkit daugiau niekoooooo:Dd
Geraigeraigerai, su K pažadėjom, kad nebesityčiosim iš žmonių, kad ir kokios aplinkybės bebūtų. Pasižiūrėjusios estų kūrybos filmą "klasė", tiesiog priverstinai turėjom susimastyti - o jei mūsų pasakyti, kad ir bereikšmiai, žodžiai, kartais net padaryti veiksmai taip žiauriai įžeidžia ir pažemina žmogų, jog jis net galvoja apie drastiškas priemones - rankos pakėlimą prieš save? Juk mes paaugliai, prisigalvojam įvairių nesąmonių. Bet aš kalbu iš patirties. Man teko išgyventi geriausios draugės savižudybę, kurios priežastis yra išties skaudinanti ir man sunku apie tai pasakoti, bet - nelaiminga meilė, kai kurių vaikų patyčios ir problemos šeimoje ją taip paveikė, kad ji net negalvojo, ką daro. Nemanau, kad ji norėjo to, kas tada įvyko...
Bet bet bet, užteks kapstytis po praeities šiukšles, svarbiausia išlikti optimistais ir prieš darant LABAI GERAI pagalvoti.
xoxo, G
