talking to the moon

Daugiau jokių ašarų dėl Jo. Nei vienos! Ak, kaip lengva pasakyti ir sunku padaryti... Daug kartų sapnavau, kaip Jis nepaleidžia manęs iš savo glėbio, o aš tiesiog sėdžiu prisiglaudusi prie Jo, - užuodžiu tą nuostabų vyriškos dušo želės kvapą sumaišytą su mano mylimojo kvapu... Bet ar aš to tikrai noriu? Ar aš pasiruošusi naujiems nuotykiams? Ar nebus taip, kaip būna dažniausiai - noriu/gavau/nebereikia? Ne, taip nebus, aš garantuoju. Nes dabar įsimylėjau. Rimtai įsimylėjau. Negaliu be Jo gyventi. Negaliu pasinerti į saldžių sapnų pasaulį negavusi sms žinutės nuo Jo. Pasiilgstu Jo balso, žvilgsnio, tos nuostabios šypsenos... Nors matau Jį kasdien, girdžiu jo balsą visą dieną, - juk kalbam telefonu be pertraukų beveik.
Pala, pala... Ką aš pažadėjau pirmame sakinyje? Atleiskit... Man vėl ašaros rieda, negaliu patikėt, kad elgiuosi kaip vaikas... Stačia galva neriu į visus naujus nuotykius, neapgalvodama pasėkmių. Aš tooookia kvaila. Įsivaizduojat, palikau savo vaikiną dėl kurio KANKINAUSI ištisus du metus.  Ir dėl to kalta mano naujoji meilė. Aš tik įtariu, kad simpatija yra vienpusė. Draugai sako, kad ne. Kad nepasiduočiau. Kad beveik pasiekiau tikslą. Bet logiškai pamąsčius, argi jie būtų mano draugai, jei linkėtų man blogo? Juk jie tiesiog nori, kad būčiau laiminga. Jie nori matyti tą Gabrielę, su kuria gera būti, juoktis iš visko, pasikalbėti ir pasilinksminti. O ne dabartinę Gabrielę - piktą. nervuotą, liūdną, su ašarom akyse.
Taip sunku žiūrėti geriausiai draugei į akis, kai ji laiko mano galvą prie pat savosios ir liepia:
- Neverk!
O man ašaros tiesiog rieda nesustodamos, akys tiesiog paskęsta jose...
Ak, mylimas žmogau, kad Tu žinotum kaip mane skaudina kai kurie Tavo žodžiai. Nesakau, kad labai tai sureikšminu, bet... Aš daugiau negaliu taip. Pasikeisk, maldauju, pasikeisk! Taip bus geriau, pamatysi! Ne tik man ir Tavo draugams, bet ir Tau pačiam.
Kaip man atsibodo slėpti nuo Tavęs tiesą, norėčiau tiesiog išrėkti visą tiesą Tau į akis. Bet negaliu, juk  pažadėjau sau, kad Tu privalai suprasti savo klaidas.
Na, beabejo, myliu Tave, labai. Neabejok tuo.