Nuolatinis galvos skausmas, naktinės verkimo ceremonijos(kurias jaučia tik pagalvė) alkoholis ir cigaretės, lengvabūdiškas gyvenimas, pavydas, melas, vienadieniai meilės nuotykiai, neapgalvoti veiksmai, per didelis pasitikėjimas žmonėmis, pesimizmo dalelės, "poker face", pykčiai, intrigos, blogi pažymiai - visą tai išbraukiu iš savo gyvenimo. Pažadėjau sau.
Vienas žmogus liepė man nustoti galvoti apie kitus ir pradėti galvoti apie save. Iš dalies tas žmogus yra teisus. Naaaa, nesiruošiu tapti savanaude, bet mane jau užkniso, kad kiekvienam turiu padėti išsikapstyti iš nelaimių, o apie savo problemas net neturiu laiko pagalvoti.
Šiuo metu yra 22:04h, man nerealiai skauda galvą ir plaučius. Miegas dar neaplankė. Knygos rytojui nesudėtos. Ant stalo mėtosi keli saldainiai, baltas popieriaus lapas su pradėtu piešiniu ir nuostabi knyga.
Joyce Carol Oates - "Tada aš išskleidžiau sparnus ir nuskridau". Ši knyga tobula, begalo pamokanti ir apskritai, visiems rekomenduoju ją perskaityt. Nepasigailėsit.
Mano kakta karšta, tikriausiai turiu temperatūros. Jau 22:11h, man už nugaros futbolo komentatorius mala šūdą, bet aš vistiek jo klausausi... Ach, mano nuotaika toooooookia prasta, net neįmanoma nupasakot.
Dėl to kaltas tik vienas žmogus, kurio beprotiškai nekenčiu, galiu tai drąsiai teigti. Mielasis žmogau, lauk staigmenų, pažadu, kad šį kartą neišsisuksi.
Tai vat, einu į lovą jau. Nemiegot, o žiūrėt futbolo.
Tikiuosi, kad rytojus bus geresnis. Juk reikia tiek nedaug...
Ramios nakties, xoxo
